Čia Robotų princesė pozuoja ant benzino kolonėlės Transporto ekspozicijos salėje. Mums labiausiai patiko WV kemperis.
Vakar su Enorca buvome Energetikos ir technikos muziejuje. Jis atidarytas 2003 metų, simboliškai paminint Vilniaus elektrinės šimtmetį. Pirmą kartą teko lankytis 2007 metais per alternatyvos festivalį Kunigunda Lunaria. Labai sužavėjo industrinės erdvės, niūroka aplinka ir unikali istorinė atmosfera, kuri labai puikiai derėjo prie tamsios muzikos. 2008 metais muziejus buvo galutinai sutvarkytas ir nuo tada yra toks, koks yra dabar. Kelios erdvios salės su išlikusia technika, deja, ne ta, kuri darbą pradėjo 1903 metais, nes, žinot, karai, susidėvėjimas. Pagrindinis elektrinės tikslas buvo pasigaminti energijos patiems, nebepirkti dujų gatvių apšvietimui ir Berlyno dujų kompanijos, taip pats sava elektra paspartintų pramonės augimą ir suteiktų galimybę arklių tramvajų pakeisti elektriniu. Tai va, virš šimto metų kai kurių miestiečių neapleidžia noras turėti elektrinį tramvajų. Elektrinės statyba kainavo 680 tūkst carinių rublių, lėšos visos iš miesto, specialiai tam tikslui buvo išleista 750 tūkst rublių vertės paskolos obligacijų.
Taip pat eksponuojami senesni technikos pavyzdžiai, pavyzdžiui labai graži XIX amžiaus švediška turbina ir elektros generatorius.Pačioje Vilniaus elektrinėje sumontuoti buvo daugiausiai vokiški įrengimai: AEG turbina(ši atsirado po II PK atstatant elektrinę, po to, kai 1944 ji buvo susprogdinta atsitraukinėjant naciams), Siemens-Schuckert generatoriui, paskui atsirado ir sovietinių turbinų. Gidas juokais sakė, va, kaip gražiai sutaria kartu vokiška ir rusiška technika.
Čia katilinė. Lempos stilizuotai vaizduoja liepsną.
Vamzdžiai kuriuose buvo kaitinamas vanduo. Galima paliesti, Labai džiugina. Beje, žemo slėgio garai buvo panaudoti pastato apšiltinimui.
Čia iš išorės. Raudonais vamzdžiai tekėjo garas, žaliais (čia nelabai matosi) vanduo, o per geltonus buvo paduodamos dujos. Iki 1961 metų deginama buvo anglis. Iš pradžių ją pristatydavo arklių kinkinys, o vėliau nuo stoties buvo nustiestas siaurasis geležinkelis, čia tas pats, kurio bėgiai ėjo Vingio parku ir kuriam specialiai per Nerį buvo pastatytas medinis tiltas. Pradėjus deginti dujas, siaurasis geležinkelis buvo demontuotas. Kai kur tiltuose per Vilnelę yra panaudoti bėgiai ranktūriams, nežinau, galbūt čia to paties siauruko. :)
Anksčiau čia buvo labai storas karščiui atsparus stiklas, kad būtų galima pažiūrėti kaip sekasi anglims/dujoms degti.
Mūsų ekskursija buvo ne vien apie tai, kaip elektrą gamino šioje elektrinėje, bet ir apie kitus elektros gamybos būdus. Pagaliau išaiškėjo kam atominėms elektrinėms reikalingi kaminai. Ir dar ten buvo VAE ir Kruonio hidroelektrinės maketų. Su lemputėmis. Begalinis džiaugsmas. Ekskursija truko apie valandą, prirodė visokių įdomybių ir grožio. Nes sutikit, technika ir mechanizmai yra labai gražu. Paskui mus palikom, tai fotografavomės.
Muziejus labai tinka su vaikais. Čia nėra kažko smarkiai lūžtančio, dūžtančio ar trapaus. Čia yra visokių judančių detalių, yra salė su mašinomis, nes visi vaikai mėgsta mašinas. Galima kur nors įlįsti, pasislėpti, o pavargus atsisėsti į sėdmaišį. Be to ta žavi detalė, kad čia iš tiesų viskas veikė, o tos, dabar jau išardytos mašinos anksčiau varinėjo garą labai įkvepia ir apima tas geras jausmas, kad prisilieti prie istorijos. Kai niekas nemato, žinoma. Eksponatų rankomis neliesti.
Štai, pavyzdžiui, apdulkėję vamzdžiai.
Deja, visko neišvaikščiojom, nepažiūrėjom ir pačios smagiausios dalies - interaktyvių pramogų trečiame aukšte, nes išėjom pasistiprinti prieš protmūšį (laimėjom pirmą vietą, valio).
Čia Robotų princesė geria arbatą ir valgo morką, kuria pavaišino Enorca. :D
:) Uch, norėjau ir aš parašyti apie šitai blogo įrašą, bet kad viskas, ką norėjau parašyti yra muziejaus web puslapyje XD
AtsakytiPanaikintiTai vis tiek parašyk! Nes nė kiek neabejoju, kad tavo tekstas bus gyvesnis ir patrauklesnis, nei muziejininkų. ^^
Panaikinti