Vakar senas Robotų princesės įmotės Emilijos bičiulis pakvietė ją pasižiūrėti filmo, kurį rodo Luni viename iš barų. O, visai šaunu, atrodo. 1968 metų filmas, įkvėptas to meto įdomių aplinkybių, studentų maištų, panašiai. Diena po egzamino, seniai nematyta kompanija, ak kaip puiku.
Deja deja. Šiaip Robotų princesė visai žavisi žmonėmis dėl tų dalykų, kurie nebūdingi robotams, tai švelnumas, romantika, iracionalumas, sugebėjimas žavėtis poezija ne dėl gramatinių-loginių-matematinių sumetimų ir panašiai. Bet kartais suveikia tas mechanizmo mąstymas ir apima mintis, kad kaip būtų lengviau gyventi, jei žmonės bent perpus dažniau elgtųsi ne pagal ai kaip nors principą, o pagal algoritmus. Ir prieš ką nors darydami viešumoje, pasipraktikuotų privačioje aplinkoje, geriausiai namuose. Bet ne, kažkodėl žmonėms yra tiesiog neįveikiama užduotis namuose pabandyti iš kompiuterio įjungti filmą ir pažiūrėti, ar jis atsidaro, ar matosi titrai, ar titrai eina kartu su filmu. Ateiti į vietą anksčiau, nei ateina žiūrovai ir pabandyti sujungti prietaisus, kad pažiūrėtum, ar viskas atrodys sklandžiai ir ekrane išvis aukštasis pilotažas, nes juk niekas taip nedaro. Nes normalu yra pavėluoti, tada bandyti nesėkmingai sujungti, tada atsiprašinėti ir teisintis (šitą žmonių savybę, nuolat dėl visko visados teisintis Robotų princesė ypač mėgsta), tada ieškoti kaltų ir juos rasti, tada eiti ieškoti naujo kompiuterio, iš kurio būtų galima paleisti filmą. Štai taip viskas vyksta, čia yra normali teiktina praktika. Jei viskas veiktų kaip reikia, neliktų dramos.
Kadangi veiksmas vyksta bare, gurkšnojant iš lėto gėrimus, kantrybės užtenka lygiai tiek, kiek gėrimo yra inde. O gal pasiseks pažiūrėti, nes filmas atrodo neblogas. Na, gal tiesiog tikrai aparatūra pavedė, pasitaiko, robotas tikrai žino kaip ten būna su tais mechanizmais. Pradeda rodyti filmą, ir, o, kaip netikėta, nėra garso. Toks netikėtumas, kad rodytojas nepastebi, kad nėra pažadėtųjų titrų. Susitvarko, paleidžia iš naujo, po kelių minučių, kai nesupranta kas vyksta filme, ima blaškytis bandydamas titrus uždėti. Nu kamon, visi moka angliškai, gi buvo parašyta, kad tai bus angliškas filmas, visi moka anglų kalba, o kas nemoka čia jų bėdos, o ne tai, kad "britai labai greitai ir neaiškiai taria". Rimtai? Jis tai pasakė garsiai? Kad britai neaiškiai kalba, kad jų tarimas keistas. Žinoma, robotams lengva piktintis, kai į juos būna programos, pavyzdžiui kalbų mokėjimo, įrašomos. Nors kita vertus, milijonai žmonių sugeba išmokti kalbas ir nedramatizuoti, kad kažkas savo gimtąją kalbą taria taip, kad užsieniečiai nesupranta. O, koks sutapimas, gėrimų stiklai beveik ištuštėjo, kaip ir kantrybė. 35 minutės ir dar nepradėtas rodyti filmas.
Tada Robotų princesę apėmė šioks toks liūdesys, nes viskas, kas susiję su žmonių dalyvavimu procesuose, gali pavesti ir nuvilti, kad dėl žmonių gali ištikti nemalonūs netikėtumai ir pasikeisti pirminiai planai. Dar liūdniau Princesei pasidarė, kai pagalvojo, kad pramogos, kurios tikrai yra nuspėjamos ir duoda planuotą rezultatą yra tos, kur nėra žmonių, pavyzdžiui paukščių stebėjimas, tetris, na, arba alkoholio vartojimas (nebent vartojamas didesniais kiekiais, nei supranta jį skaidantys fermentai, arba per trumpais intervalais, arba negudriai maišant rūšis).
Štai taip trečiadienį Robotų princesė vėl mirko alkoholizmo liūne.
Ir dar pagalvojo, kad dėl to, kad alkoholis toks nuspėjamas, jis ir yra populiaresnis už paukščių stebėjimą ir tetrį. Va, net Šerlokas paskutinėje BBC kanalo serijoje girtavo. :(
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą