Nenufotografuotas Dali ir kaip Robotų princesė džiaugėsi šiuolaikiniu menu

Vakar Robotų princesė su mergom nuėjo pažiūrėti meno. Klaipėdoje vyksta Salvadoro Dali litografijų ir skulptūrų paroda. Kaina 10 litų, už tai duoda pažiūrėti į tris litografijų ciklus, Labai puikią Minotauro skulptūrėlę, vieną pavienę litografiją, lėkštes, medalius ir dar visokias smulkmenas. Ar dėl to verta iš tolį važiuoti į Klaipėdą? Jei labai mėgstate Dali ir šiaip modern art tada taip, kitais atvejais turbūt nelabai. Jei šiuo metu esate Klaipėdoje, tada labai verta. Tik Robotų princesei labai skaudėjo, kad neleidžia fotografuoti. Tad nusifotografavo prie ženklo draudžiančio tai daryti.

Salvador Dali,  Minotauras, 1981

Litografija yra grafikos rūšis, kai nuo specialaus litografinio paviršiaus, kuris paprastai būna kalkakmenis, atspaudžiamas piešinys ant kito paviršiaus, dažniausiai popieriaus. Šiaip technika pagrįsta tuo, kad aliejus ir vanduo nesimaišo, tai pakaitomis dėliojami tai vandeninis, tai aliejinis sluoksnis, bet daugiau ir konkrečiau gilintis RP kantrybės neužteko. 

Šiaip RP nelabai mėgsta siurrealizmą ir nelabai mėgsta Dali, todėl buvo malonus nustebimas iliustracijos XVI amžiaus knygai, Benvenuto Cellini autobiografijos. Mums patiko, kad tai ne tik modernas ir atseit idėjos, bet ir tiesiog gražūs paveikslėliai, graži technika ir kur yra į ką žiūrėti daugiau nei tris sekundes. Tokie ypač dališki buvo šitas ir dar vienas, kurio neradau internetuose.

Salvador Dali, Benvenuto Cellini autobiografijos - Griuvėsiai, 1945

Ir buvo visiškai what? darbų serija Dvylika apaštalų arba Apvaliojo stalo riteriai. Su auksiniais taškiukais. Vienintelis geras dalykas buvo litografijų pavadinimai, užuomina. Bet tai čia standartinis modernus menas, pavadinimas atspindi kūrinio idėją, siužetą, kontekstą ir intertekstą, bet ne pats kūrinys. Kreivos linijos ant spalvoto popieriaus ir aukso taškiukai. Much art. So fascinating. Wow.

Dar pusė velnio buvo iliustacijos Dantės Dieviškajai komedijai, kurios knygos taip ir nepapuošė, nes visuomenė pasakė, oi ne ne ne, Dali tai jau mes nenorim. Gal ir gerai. Bet tuos paveikslėlius išleido atskira knyga, o atlikti jie ksilografijos technika. Tai yra atspausta nuo medžio raižinio. 

Salvador Dali, Skaistykla, Puolęs angelas, 1-oji giesmė

Parodoje eksponuota iliustacijų serija baletui ir apysakai Trikambė skrybelė. Buvo daug drugelių ir gal gražu, bet nieko įsimintino. Irgi nieko pašto ženklelis, medaliai, monetos, vyno etiketės, kitokia smulkmė, pavyzdžiui lėkščių ciklas 7 menai, ypač Architektūra (čia tas su akimis) 

S. Dali, Kortos

S. Dali, iš serijos Kosmoso užkariavimas

S. Dali, 7 menai

Po Dali užlipome į antrą aukštą ir džiaugėmės ten ekspinuojamais, e, objektais, kuriuos jau galima buvo fotografuoti. Ar bent jau niekas nepyko ir nešnypštė kai mes tai darėme. Ir kur lankytojų buvo kaip normaliame meno centre Lietuvoje, t.y. salėje iki 3 žmonių.

Robotų princesė tyrinėja Klaipėdą

Nuo antradienio Robotų princesės globėjai prasideda praktika vienoje iš Klaipėdos ligoninių, todėl penktadienį jos čia atvažiavo. Ir tyrinėjo miestą.

 Robotų princesė mėgaujasi sniego ir smėlio mišiniu bei jūros vaizdu. Nuostabi patirtis pirmą kartą pamatyti jūrą gilią žiemą.

Tada nuėjo ant molo. Bet pūtė labai stiprus vėjas ir ji nesugebėjo atsilaikyti, tai nuvirto. Šiaip buvo smagu, tik labai šalta. Ne taip šalta, kaip Vilniuje, bet tas vėjas, jei Robotų princesė turėtų kaulus, būtų juos sušalusi.

 Štai taip atrodo Molas, tolumoje matosi Žiemos uostas.

Ir kiek laimės, kiek laimės - laivas!

O vakar RP lankėsi pas Enorcą ir jos kambarokes svečiuose. RP labai susižavėjo autentiška sienų puošyba. 

O, papukai!

Čia laiptinėje. Robotų princesė labai žavėjosi langais. Čia nuoširdžiai. O vat, kad jos globėja nemoka tiesiai nulaikyti telefono, kai fotografuoja, tai visiškai nedžiugina.

Ir galiausiai, du labai meilūs grafičiai.